Istorija pasidalino Lina, inžinierė iš Vilniaus
Tėčio mirtį pajutau anksčiau, nei apie ją sužinojau.
Ryte ploviau galvą ir staiga apėmė keistas graudulys. Jis buvo toks stiprus, kad pradėjau verkti. Nusprendžiau save palepinti, pagulėti šiltoje vonioje. Prisileidžiu vandens, ištirpinu jūros druską, guluosi. Ašaros nepaliauja, upeliais sruva. Guliu sūriame vandenyje, iš manęs plūsta sūrios ašaros...
Vonios durys uždarytos, buto durys užrakintos. Staiga girdžiu, kaip durys trinkteli, tarsi jas kas pajudino. Esu viena namuose, vyras išėjęs į darbą, dukra mokykloje. Raminuosi, kad tai skersvėjis, bet jausmas toks, tarsi už vonios durų kažkas stovi...
Po pusvalandžio išeinu iš vonios, džiovinuosi plaukus. Skambina brolis, sako – „Tėčio jau nebėra.“
Tėčio sesuo pasakojo, kad tą rytą jos šuo lojo be perstojo, niekaip negalėjo nuraminti. Bet kai tik brolis pranešė, kad tėtis mirė – šuo baigė loti.