Istorija pasidalino Rita, menininkė iš Šiaulių
Tai atsitiko, kai mokiausi pradinėje mokykloje ir per muzikos pamokas repetavome dainą „Paukščiai.“ Man įkyriai galvoje skambėjo žodžiai: „Kokia baugi rimtis aplinkui, kaip viskas tuščia ir nyku, kai negirdėti virš laukų sparnuotų mūsų giesmininkų...“
Vieną tamsų vėsų vakarą, grįždama iš repeticijos namo, sutikau aukštaūgius, gerokai už mane vyresnius, tamsiai apsirengusius jaunuolius. Pasijutau labai nejaukiai, nes šis rajonas Šiauliuose turėjo blogą vardą. Buvo baisu, bet tvardžiausi, stengiausi žingsnio nespartinti, baimės nerodyti.
Staiga girdžiu – dainuoja. Negaliu patikėti... jie traukia „baltais pūkeliais krinta snaigės“. Vienas iš bernų man šaukia – „argi nemoki žodžių?“ Va čia jau nebeištvėriau – ir dėjau į kojas.
Na ir kas tai – paprastas sutapimas ar mistinė sinchronizacija??