Ko aš bijau


Aš tikiu atsitiktinumais ir nesąmonėmis. Mano didžioji dalis gyvenimo (beveik iki 50 metų) buvo kupina baimių, kurios neišsipildė.

Bijojau, kad tėvai mane pamirš, bet jie visada laiku pasiimdavo iš darželio. Bijojau likti senmerge, bet draugai neleido. Astrologas pranašavo, kad numirsiu arčiau 40 metų, o aš ėmiau ir nepaklausiau.

Metams gausėjant pastebėjau įdomų dalyką: niekada neatsitinka tai, ko bijau. Bet jei tik pradedu riesti nosį - "man taip niekada nebus"... Anksčiau ar vėliau gaunu per nosį.

Nežinau, kas man padėjo susitvarkyti su baimėmis – hormonų joga, vidurio amžiaus krizė, bankrotas, Australija, menopauzė... Meditavimas “f**k all that shit”?

Meditacija – tai filtras, kuris padeda atskirti tikrą nuo iliuzijų, kurias nuolat kuria protas. 99 proc. minčių yra prasimanymai, fantazijos ir kliedesiai. 85 proc. nerimų niekada neišsipildo, o tie kurie vis dėlto išsipildo, dažniausiai (apie 80 proc.) pasirodo ne tokie jau ir baisūs.

Sturdženo dėsnis genialus: “90 proc. visko pasaulyje sudaro šlamštas.” Puikus atkirtis manantiems, kad viskas gyvenime turi prasmę.

Iliustracijos, kurią esu absoliučiai įsimylėjusi, autorius - mano mieliausiasis, mano knygų įkvėpėjas ir vienintelis kritikas, kurio nuomonę paisau - Viktor Tombak (piešinys iš knygos "Atia, suskiai")

25 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską