Galvoju apie selfius, apie savo nuotraukas, kurias talpindama feisbuke ar instagrame save apgaudinėju, kad taip elgiuosi iš pačių geriausių paskatų - norėdama kitus įkvėpti.
Bet juk iš tiesų tai tėra ego maitinimas ir nieko daugiau. Aš maitinu savąjį, jūs maitinate savąjį ir mes kartu pučiamės iki begalybės. Kaip dažnai apie tai galvoji?
Mes gyvename kaip pirkliai. Parduodame “laimę” įvairiausiomis formomis – daiktai, sveikata, kelionės, draudimas, gražus kūnas, jaunas veidas, sėkmė, finansinis stabilumas. Mes tikime, kad laimė yra geros savijautos, pasitenkinimo, svajonių įgyvendinimo akimirkos ir nieko daugiau.
Laimė platesniąja prasme skamba, kaip gyvybė Marse. Kaip dangiškieji migdolai. Kaip pseudorealybė.
Gaila, kad suvokiantys daugiau, dažniausiai nemoka savo suvokimų išsakyti žmonių kalba ir todėl lieka užribyje arba grupuojasi tarp “nuplaukusių”. Aš nežinau, ar “nuplaukę” suvokia daugiau ar tiesiog plūduriuoja savo suvokimų drumstuose vandenyse.
Bet ar mokėjimas aiškiai formuluoti mintis yra iš tiesų įrodymas, kad suvoki geriau nei kiti?
Commentaires