Turėti ir neturėti: normoas

“Ne kiekviena gimdą turinti moteris gimė turėti vaikų, kaip ir ne kiekvienas balso stygas turintis gimė būti operos dainininkas.” Gloria Steinem

Viena draugė turi keturis vaikus ir svajoja dar gimdyti, kiek Dievas duos. Kita draugė džiaugiasi sesers vaikais, savo vaikų ji neturi ir nenori. Abi laimingos. Aš abi suprantu ir palaikau jų pasirinkimus.


Aš turiu tris vaikus. Trūks plyš norėjau vieno, o atsipalaidavus gavosi dar du. Aš laiminga. Tačiau man niekad neatrodė, kad vaikų gimdymas ir žindymas patvirtina, kad esu “normali moteris.” Aš nesu "normalesnė" nei tos, kurios vaikų neturi.


Apskritai nežinau, kas yra normalu. Vieniems normalu gyventi pagal visuomenės taisykles, kitiems normalu nepaisyti taisyklių. Normalu yra norėti palikuonių. Ir lygiai taip pat normalu svarbos centrą perkelti kitur.


Legendinė “Cosmopolitan” redaktorė Helen Gurley Brown niekad nenorėjo turėti vaikų ir to neslėpė. Feministė Helen sakė, kad kiekviena šiuolaikinė moteris gali turėti viską (have it all), ir jos “viskas” nereiškė – vaikai arba karjera. “Turėti viską” reiškė turėti laisvę rinktis: karjerą arba vaikus. Arba abu. Nei vienas pasirinkimas nėra geresnis ar teisingesnis, kiekvienas pasirinkimas vertas pagarbos.


Prieš dešimt tūkstančių metų Žemėje gyveno vos keli milijonai žmonių. 1800-aisiais jau buvo 1 milijardas. 1920-aisiais – 2 milijardai. Šiandien 7,5 milijardo. 2050-aisiais mūsų bus apie 10 milijardų. Normalu yra džiaugtis ir normalu nerimauti, kad mūsų daugėja.


Du trečdaliai mano draugų turi vaikų, o trečdalis neturi ir nenori. Man smagu ir su vienais ir su kitais. Aš nemanau, kad vaikai yra vienintelė gyvenimo prasmė. Gyvenimo prasmė yra nuolat mokytis, tobulintis, sąmonėti. Kurti grožį ir gėrį. Susivokti, kas yra tavo prigimtinis pašaukimas – būti nuostabia žmona, gimdyti ir auginti vaikus ar tarnauti pasaulio scenai kaip Maja Pliseckaja.


Būti gydytoju ir gelbėti gyvybes. Būti policininku ir sergėti ramybę. Būti mokytoju ir mokyti vaikus. Būti virėju ir gaminti sveiką maistą. Būti rašytoju ir įkvėpti žmones.


Aš nepriešinu, galima daryti ir vieną ir kitą, turėti viską. Bet vis tiek kažkas gausis geriau. Rašytoja Elizabeth Gilbert sako: “Egzistuoja trys moterų tipai: moterys motinos, moterys tetos ir moterys, kurioms negalima patikėti vaikų. Labai svarbu, kuo anksčiau susivokti, kuriai kategorijai priklausai.”


Aš niekada neprasižiosiu klausti draugės, kodėl ji neturi vaikų ir nemoralizuosiu “kokia esi egositė.” Ne mano reikalas. Ne man spręsti.


Žmonės gali neturėti vaikų, nes yra nevaisingi ar bijo genetinių ligų. O gal turėjo, bet juos prarado... Jei moteris sąmoningai pasirinko neturėti vaikų, tai jos pasirinkimas ir niekas neturi teisės jo komentuoti. Lygiai taip pat niekas neturėtų klausti, kodėl kažkas gimdo vaikus, jei neturi pinigų, neturi sveikatos ar yra per seni ar per jauni gimdyti.


“Jei moteris tau sako, kad ji nenori vaikų, pamėgink patikėti – ji iš tikrųjų nenori. Nekurk savo galvoje interpretacijų: “Ji sako, kad nenori, bet iš tikrųjų koketuoja, nori atrodyti įdomi. Arba ji nesupranta, ką šneka, ji vėliau pasigailės.” Moteris nemeluoja, jai nėra prasmės apsimetinėti. Jei moteris tau sako, kad ji nenori vaikų, reiškia ji pakankamai apie tai galvojo ir priėmė sprendimą.” Sylvia D.Lucas

4 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską