top of page
IMG_4029 crop 2.jpg

Be laiko ir erdvės ribų

Su jauduliu ir pasididžiavimu pristatau savo naują pirmą kartą – savo pirmąją elektroninę knygą! Pagaliau knygos siuntimo į tolimą užsienį problema išspręsta! 

Aš pati toliau advokatauju popierinei knygai ir netikiu, kad elektroninis skaitalas ją nužudys. Virtualios knygos su popierinėmis konkuruoja ne daugiau nei lėktuvas su pasivaikščiojimu gamtoje.

Atsakymas į klausimą „Ar čia kas nors yra?“ priklauso nuo dviejų dalykų. Nuo to, ar čia iš tikrųjų kažkas yra. Ir nuo klausiančiojo, knygos atveju – skaitytojo: kiek jis sugeba pamatyti, įsisavinti skaitomą tekstą.

Osvaldas Rukšėnas, neurobiologas, profesorius

ipad-air-4-apple-official.jpg

Apie knygą

Tai mano aštuntoji knyga. Aš nebandau mušti įvarčio nė į vienus vartus, tiesiog viešinu ir mistikos apologetų, ir jos skeptikų nuomonę. Stengiuosi parodyti kiekvieną magiškos nežinomybės krištolinio rutulio briaunų blyksnį ir tokiu būdu sudrumsti nuostatas, sužadinti smalsumą ir abejonę.

Mistinės patirtys pažadina tai, ko negali duoti jutimo organai. Vieni tai vadina Dievo pajauta, kiti vieniu, treti – sinchronizacija. Aš tai vadinu mirksniu, kuriame atsispindi amžinybė.

 Šiandien man atrodo, kad viskas, ką rašiau iki šiol, buvo tik apšilimas, žodžių jaukinimas, rašymo testavimas. Tikrą kūrinį aš pagimdžiau dabar. Mėgindama atsakyti į klausimą: „Ar čia kas nors yra?“

„Šias istorijas skaityti taip pat lengva kaip valgyti saulėgrąžas“, – sako viena draugė. Kitai jos primena siaubo pasakas, kuriomis vaikai dalijasi stovykloje. O man jos asocijuojasi su indėnais prie laužo: dūmas rūksta, pypkė keliauja ratu, ir su kiekvienu patraukimu sklinda vis nauja istorija.

Vieni pasakotojai šventai tiki savo patirčių tikrumu. Kiti prisipažįsta, kad per laiko prizmę jos vis labiau primena sapną. Kai mistinis poveikis baigiasi, nukertamas regimo ir neregimo pasaulio ryšys, karieta virsta moliūgu, princesė – Pelene. Ir sukrebžda dvejonė: o ką dabar su tuo daryti? Dalytis knieti, bet ar galima? Ir ar verta? Kokia prasmė pasakoti apie aušros ar sutemų magiją tam, kuris nepakelia akių į dangų, nes juo netiki?

Kaip susiję mūsiškis ir anapusinis pasauliai? Jei antrasis nematomas, gal jis kaip Mėlynbarzdžio kambarys, į kurį eiti nevalia? Ir kam eiti, jei žinai, kad vis tiek niekas nepatikės, kad ten buvai. Netgi išsipildę sapnai nėra įrodymas: mūsų protui anapusinio pasaulio nežinomybė atrodo tokia klaiki, kad jis visus keistus reiškinius mieliau priskiria sutapimams, fantazijoms ir kliedesiams. Bet mūsų siela tų sapnų trokšta, be jų gyvenimas būtų bespalvis, beprasmis. Tai ar verta save apvaginėti?

Cat_Only.jpg

„Netikiu, kad ši knyga paliktų abejingų. Kažkas supyks, kažkas pasijuoks. Bet šios knygos esmė ir yra parodyti reiškinius iš visų pusių.

Jolanta Malakauskienė, psichologė

„Kur kas viltingiau tikėti, kad artimieji po mirties gyvena kažkur nei manyti, kad vienintelė reinkarnacija vyksta per mikrobus, kai jie pasiima mūsų DNR ir perneša kitiems mikrobams.“

Vaidotas Urbonas, vaikų gastroenterologas, profesorius

„Aš tikiu, kad ne mes pasirenkame vaikus, o vaikai mus renkasi.“

Danguolė Vildaitė, akušerė ginekologė

Jei žmogus, kalbėdamas apie savo patirtis, priverčia tave jaustis menkesnį, gali be jokios graužaties pamiršti jo patirtis. Žinantys tiesą nesipuikuoja.

Rūta Visočnik, advokatė

Astralinės kelionės yra savaiminis dalykas, kurį visi kadaise mokėjome, bet gyvendami Žemėje pamiršome, nes čia jų nelabai reikia.

Maya Grey, sertifikuota Monroe instituto trenerė

Ne kiekvieno kelias turi būti Dievo link. Dvasingumo keliu turėtų eiti tik viena dvyliktoji žmonijos. Kitiems tai klystkelis.

Loreta Stonkutė, astrologė, rašytoja, mokytoja

Būsena „kai nuvažiuoja stogas, atsiveria dangus“ gali būti ir pražūtinga. Nes niekad nežinai, ar „iš eglaičių tankumyno neišnirs koks Raudonasis arklys ir nesmogs ragu į galvą“.

Robertas Badaras, klinikinės toksikologijos gydytojas

Ar gamtai reikia, kad mes jaustume transcendentinį vienį su ja? Ar jai labiau reikia, kad mes stengtumės išlikti? Vienio pojūtis gali sužadinti suvokimą, kad kovoti nereikia.

Paulius Rakštikas, psichologas, atidos mokytojas

Mums būtina jaustis ne vien individais, bet ir kažko daugiau dalimi. Jei neužmegsime ryšio su tuo kažkuo daugiau, mus gali apimti dvasinė krizė dėl to ryšio trūkumo.

Tadas Stumbrys, psichologas, mokslininkas tyrėjas

bottom of page