Apie meilę

“Mes visi truputį keisti, ir gyvenimas yra keistas. Ir kai mes sutinkame kažką, kieno keistumas dera su mūsų keistumu, mes prisigretiname ir bendriname keistumą, kurį vadiname meile.” Dr.Seuss

Meilė kartais gimsta iš pirmo žvilgsnio. O būna, kad po trijų metų ar trisdešimties.

Kartais meilė trenkia kaip žaibas, prasideda kaip audra, o kartais ji panaši į nuobodžią dulksną, kuri netikėtai virsta gražiausia vaivorykšte.

Kartais meilė gimsta su pirmuoju “labas”, o būna, kad ją atpažįsti atsisveikinęs.

Meilė kartais prasideda nuo žodžių, bet ją įprasminti sugeba tik tyla. Tyla ne todėl, kad nėra, ką pasakyti. Tyla, nes supranti, kad nėra žodžių, kurie galėtų perteikti tai, ką iš tiesų jauti.


Drugeliai pilve nėra meilės įrodymas, bet gali būti jos nuostabus papildas. Vakarienė žvakių šviesoje nėra meilės įrodymas, bet gali būti jos atributas. Meilės įrodymas nėra bučiniai po žvaigždėtu dangumi ar pusryčiai į lovą. Meilės įrodymas nėra slystančios žemės po kojomis pojūtis, kai netyčiukais susiliečia pirštai ar keliai. Ir žodžiai “aš tave myliu” nėra meilės įrodymas.


Meilė yra veiksmas, meilė yra kasdienis įrodymas – “aš tavimi pasitikiu”, “aš tave priimu”, “aš būsiu su tavimi giedroje ir audroje.”


Meilė yra nešvarūs indai kriauklėje, kurie bus suplauti tau užmigus. Meilė yra vakarienė, kurią gamini ne iš produktų, kurie tau patinka, bet iš tų, kurie pradžiugins tavo mylimą.

Meilė yra pirštai, kurie liečia juoko ir liūdesio raukšleles. Meilė yra savaitgalio apsipirkimai kartu, kurių neiškeistum į laiką kitaip. Meilė yra besąlygiškas palaikymas, be vertinimų, kas teisus, o kas nelabai.


Meilė yra gyvenimas, kuris nelaukia laimingos pabaigos. Nes meilė neturi pabaigos.

14 peržiūrų0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską