Depresija – tai proto šalutinis poveikis. Gerai, ne visada, bet labai dažnai. Mažiau proto, mažiau priežasčių egzistencinei krizei. Kuo didesnis IQ, tuo didesnė depresijos tikimybė.
Leonardo da Vinci, Isaac Newton, Ludwig Van Beethoven, Nikola Tesla, Plato, Friedrich Nietzsche, Voltaire, Blaise Pascal, Antonio Vivaldi... Ar žinai, ką bedrina šie nuostabūs protai? Jie visi buvo vienišiai, kitų vadinami bepročiais, maniakais, lunatikais, psichopatais, sociopatais.
Mažo proto žmonės nelinkę analizuoti, todėl gyvena paprastai, džiaugiasi tuo, ką turi. Jų pretenzijos gyvenimui mažos, o laimė didelė.
Paveiksliuke, kurį patalpinau, matome „proto nenuskriaustąjį“, kurio laimei užtenka dangaus bei saulės panosėje ir „proto bokštą“, kuris, idiotas, panūdo matyti toliau už savo nosį. „Proto bokštas“ visą gyvenimą mokosi, kaupia žinias, analizuoja mintis – jis dirba daug, sunkiai ir viskas vardan ko? Ogi, kad praplėstų realybę ir pamatytų ką? Šešėlinę pasaulio pusę.
Kuo daugiau turi proto smarvės, tuo geriau moki skaityti tarp eilučių. Tuo daugiau abejoji ir mažiau esi įsitikinęs savo teisumu. Šiuolaikinio pasaulio problema ant delno: Protingi žmonės abejoja, o kvailiai įsitikinę savo teisumu.
"Kas labiausiai depresuoja? Laimingi kvailiai." Slavoj Žižek
