Atleidimas neturi nieko bendro su asmeniu, kuriam atleidžiame. Atleidimas reikalingas vardan savęs, savo gerovės.
1. Įvertink, ar mėginti pakeisti ar verčiau priimti. Jei atsitiko kažkas, kas žiauriai nepatinka, įvertink, ar tai galima pakeisti. Nedelsiant imkis veiksmų, jei galima, o jeigu žinai, kad neįmanoma – priimk. Budizmas tai vadina teisingu veiksmu ir teisingu požiūriu.
2. Pripažink ir susitaikyk. Nesvarbu, ar tai, kas atsitiko atrodo teisinga ar neteisinga. Faktas – atsitiko. Neigimas nėra geriau už pyktį, jis veda į kaltę ir nusivylimus. Nemeluok sau, juk sutikai būti auka. Pripažink ir pasakyk sau, kad tai nėra pasaulio pabaiga. Gyvenimas tęsiasi, tu susitvarkysi.
3. Primink sau, kad ir tai praeis. Gerai ar blogai, vis tiek pasibaigs, bus kitaip. Gyvenimas nėra tragedija ar drama. Gyvenimas yra nuotykis, kuriam mes pasirašome arba ne.
4. Įsisąmonink ir įvertink, ko tavęs moko neigiama patirtis. Nepalūžk, kurk planus, pasinerk į jų vykdymą. Tai bus pats geriausias kerštas. Priimk įsiskaudinimo pamoką ir tegu ji tampa tavo išmintimi. Žaizdos yra geriausios savęs pažinimo ir gyvenimo mokytojos. Jeigu nesupranti apie kokią pamoką kalbama, ir atrodo, kad tai tiesiog gyvenimo neteisybė, ¬ reiškia tu per mažai stengiesi. Pasistenk labiau.
5. Liaukis rakinėjęs žaizdas, atsisveikink su aukos role. Išsikalbėti, pasiguosti kartą kitą yra gerai, bet jei guodimasis virsta plepalais, nuolatiniu nuoskaudų, neteisybių žiaumojimu, negatyvumas ima klampinti kaip pelkė. Gyvenimas praeitimi, jos analizavimas niekuo nepagelbės, tiesiog trukdys žaizdai gyti. Mes negalime pakeisti praeities, tačiau galime rinktis kaip gyventi dabartyje. Mokykis paleisti.
6. Atleisk sau. Atleidimas nėra neteisybės pateisinimas. Atleisti sau reiškia neteisti savęs už tai, kad prisiėmei aukos vaidmenį, kad leidaisi skriaudžiamas. Prisiimk atsakomybę, pripažink, kad esi negatyvios situacijos eismo dalyvis. Net, jei jautiesi nekaltas avinėlis, kuris netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje, vis tiek pripažink, kad taip, nenorėdamas suvaidinai rolę, kuri padėjo negatyvumui įvykti. Neleisk niekam perimti atsakomybės už tavo gyvenimą ir diktuoti, koks jis turėtų būti. Atleisk sau ir gyvenk.
7. Nelauk, nereikalauk, neprašyk atsiprašymo. Nebūk auka, kuri virkauja “aš tiesiog noriu, kad jis atsiprašytų, nuoširdžiai...”. Gerbk savo norus, nešvaistyk tuščiai troškimų energijos. Negi ketini savo norų energija maitinti skriaudėją? Paleisk aukos rolę.
8. Įsisąmonink atleidimo sau ir atsakomybės priėmimo pamoką. Atleidimas yra didžiausia stiprybė. Atleisdami mes atsisakome būti auka ir tokiu būdu perimame kontrolę. Ir nepamiršk, kad atleidimas yra kelionė, o ne tikslas.
9. Žadink atjautą sau ir pasauliui. Praktikuok atjautos meditaciją.
Nesukime sau galvos, ar atleidimas bus priimtas, ar tie, kam atleidžiame, mums patiems linki gero. Atleidimas yra nuostabiausia dovana sau.