Atomų skruzdėlynas, viskas iš jų sudaryta ¬ planetos, žvaigždės, bakterijos, gamta, gyvūnai, žmonės.
Žemėje gyvena 7,5 mlrd. žmonių. Mes ieškome adatos šieno kupetoje, vienintelio, kuriam galėtume sakyti: “Aš tave myliu.” Mes šventai tikime, kad meilė yra nedaloma, ją išskirtinai siejame su savo atomu.
Bet aš šį kartą ne apie tą ypatingąjį ryšį, kurį su niekuo nesupainiotum ir į nieką neiškeistum. Šį kartą ne apie atomą, bet apie meilės bekraštį vandenyną.
Vandenyno meilė nėra priešprieša atomo meilei. Mylėdami vandenyną mes neišduodame savo atomo, mes jį mylime dar tikriau, mūsų jausmas tampa mažiau savininkiškas, silpniau smaugiantis ir į savo reikmes orientuotas.
All we need is love. Tačiau negi norint tai prisiminti būtina laukti Valentino?
Myliu jus visus ir po vieną, jogą darančius ir nedarančius, mintis bendrinančius ir netoleruojančius. Apkabinu stipriai stipriai, turėkite nuostabią meile trykštančią dieną. Nepamirškite ja dalintis su visais atomais – vienoje orbitoje besisukančiais ir nuo jūsų saulės nutolusiais.
Meilės bendrinimas neturi šalutinio poveikio. Išskyrus vieno – mes visi galime paskęsti beribiame meilės vandenyne.
Bet anokia čia bėda – vandenynas gyvena kiekviename iš mūsų.
“Neprarask tikėjimo žmonėmis. Žmonija kaip vandenynas: keli drumzlini lašeliai vandenynui nemotais, jie jo nesupurvins.” Gandhi
Comments