Išsivalymas

Rašymas, meditavimas išvalo galvą nuo minčių? Teiginys neteisingas.

Nuo minčių išsivalyti neįmanoma. Protas niekada nebus švarus lapas. Nebent plyta nukris ant galvos, ko niekam nelinkėčiau.

Mintys kaip bangos, jos nuolat ritasi proto vandenyne. Taip protas mus saugo. Tos prakeiktos, neramios, baimingos mintys, kurias dažnai knieti lyg rakštis traukti iš galvos, mumis rūpinasi. Jos padėjo išlikti.

Padėjo išgyventi, prasimaitinti, susikurti prieglobstį, gerovę. Netapti savanos liūto grobiu.

Šiandien apie liūto nasrus negalvojame, grėsmės pasikeitė. Transformavosi į bedarbystės, skurdo, ligų, ką kiti pasakys ar pagalvos pavojus. O dar į grėsmes pagundas – “juodieji šeštadieniai”, “pirk tris už dviejų kainą”, greitąsias paskolas.

Protas darbštuolis, generuoja po 50 tūkstančių minčių per parą, nėra sekundės be minties. Kiekvieną dieną galvojimas sukuria minčių disertaciją, kalkuliuoja galimybių jūrą – “kas jeigu.” Kas jeigu emigruosiu… Kas jeigu pateksiu į avariją… Kas jeigu susimausiu per egzaminą… Kas jeigu susirgsiu... Kas jeigu priimsiu klaidingą sprendimą... Kas jeigu manęs nesupras…

Aš rašau, medituoju, nes nenoriu paskęsti minčių jūroje. Rašymo meditacija žadina sąmoningumą, padeda suvokti – “aš nesu mano mintys.” Jeigu mintys būtų automobiliai, rašymas padėtų perlaukti kamščius šalikelėje.

Rašyk, atsipalaiduok, susivok, ką šiandien daryti pirmiausia, o kas gali palaukti. Neskubėk, nesipainiok, atskirk atsakomybių baimę nuo širdies šauksmo.