Knyga ir špyga

Žiūriu į knygą ir matau špygą. Būtent taip prisimenu savo egzaminus mokykloje ir universitete. Rašiklis krenta iš rankų, krūtinę spaudžia baimė, panikos priepuoliai trikdo širdies ritmą, galvoje migla. Pojūtis, kad nesugebėsiu, esu nepakankama, neišlaikysiu, susikirsiu, nuvilsiu tėvus, mokytojus. O visų baisiausia – save pačią.

Nerimas ir suvokimas nedraugauja. Nerimas blaško dėmesį, smegenys perkaista, jos nesugeba sinchroniškai valdyti streso ir produktyviai mąstyti. Nesuvaldytas stresas visada nugali, jo blaškomi nesugeba priimti palankių sprendimų.

Ekspresyvus rašymas padeda išvalyti galvą nuo baimių, negatyvių minčių. Emocijų paleidimas vėsina protą, aktyvuoja suvokimo gebėjimą. Baimes ir nerimus išrašę užrašinėse ar kompiuteryje dirba produktyviau, gyvenimo egzaminus laiko lengviau nei streso valdomi.

Po kiekvienų srautinio rašymo dirbtuvių susimąstau - kuo aš šiandien būčiau, kaip gyvenčiau, jei būčiau anksčiau išmokusi tvarkytis su stresu, tarkim, dar mokykloje.

"Atia, suskiai" gerai, bet mažai. Noriu dar gryninti metodą, struktūrizuoti, parengti ekspresyvaus rašymo vadovėlį su audio meditacijomis, kvėpavimo technikomis ir srautinio rašymo temomis - dvyliktokams, studentams, darbą keičiantiems, nėštukėms... Ir būtinai egzistencinę krizę išgyvenantiems.

Kaip manote, ar yra poreikis tokiai knygai? Ar būtų norinčių prisidėti prie idėjos įgyvendinimo?