Kodėl aš rašau?

Todėl, kad mintis geriau formuluoju rašydama.

Todėl, kad negalėdama išsisakyti jaučiuosi tarsi nėščia.

Todėl, kad noriu suprasti savo nerimą.

Todėl, kad rašydama galiu paleisti nerimą.

Todėl, kad noriu surasti bendraminčių.

Todėl, kad vaikai mane geriau suprastų.

Todėl, kad esu ehzibicionistė.

Todėl, kad rašymas neutralizuoja depresyvias mintis.

Todėl, kad man patinka rašyti.

Todėl, kad aš negaliu nerašyti.

Todėl, kad aš noriu kažką pasakyti…

Ir apskritai rašymas yra ne apie “kodėl”, bet apie “ką” ir “kaip.”

Rašymui be tušinio reikia švaros ir nešvaros, tuštumos ir grūsties. 

Pradžioje - švarus popieriaus lapas ir minčių grūstis (nešvara). Baigiant – minčių prigrūstas (nešvarus) popieriaus lapas ir švari galva.