Kurkumos sapnas

Tikrai ne gripas, bet priežastis pakankama lindėti namuose. Trečią dieną sėdžiu, geriu arbatą iš kurkumos, kajeno pipirų, imbiero, medaus ir citrinos sulčių. Ir žinoma miegu.

Miegu ir sapnuoju, kad milžiniška katė pažįstamo veido mane trolina. Sako, kad naujieji šiais metais neateis, nes įsiskolinau už praėjusius. Amą praradau, net rėkti negaliu – „kam ir ką įsiskolinau?“ Kol su balso stygomis aiškinausi, reikalai visiškai pašlijo, iš katino jau tik veidas beliko. Veidas katuko grimasas rodo, o aš mekenu, kad taip negalima, man reikia į naujuosius, būtinai reikia. O katukas nepėsčias, sako – „įrodyk.“

Nekenčiu ginčytis, testuoju dantų užkalbėjimo metodą. Sakau, kad visiems bus blogai, jei manęs ten nebus. Katukas šiepiasi: „Čia kam bus blogai?“ Duočiau per snukutį, bet juk gyvūnų nemušu, na ir su žmonėmis kol kas smurto nenaudojau. Aš žinau, kad šis numeris nepraeis, bet vis tiek teškiu savąją nesąmonę – „valdžiai bus blogai.“

Katukas juokiasi, aš juokiuosi, laikas tiksi, metai artėja prie finišo. Panika stiprėja, visiškai nesuprantu, kas bus toliau, jei laikrodis pasieks 12 valandos padalą: „Negi tiesiog sustos“ – negaliu patikėti. „Kvaiša, niekas niekur nesustos, – katukas begėdiškai skaito mintis, komentuoja toliau – Tiesiog tu gyvensi 2019-ųjų paralelėje. „O kiti? Vyras? Mano vaikai?“ „Tavo visi šeimos nariai sėkmingai pereina į 2020-uosius, o tu pasilieki.“

Kas buvo toliau nežinau, pabudau. Nesuprantu, negi čia kurkuma taip veikia? O Lenočka sakė „kurkuma, imunitetą stiprina, vartok bet kokiais kiekiais“... Užsipilsiu dar tos ciberžolės, gal sapno tęsinį parodys. Viltingai tikiuosi, kad visgi tai mano paskutinis labanaktis 2019-aisiais.