Monstrai bijo rašymo

Rašyk ir suprasi. Suprask ir paleisi. Paleisk ir pasikeisi. – Kam keistis? – Vietoje išlieka tik tie, kurie nebijo keistis, priima pokyčių iššūkį. Jei manai, kad esi tobulas, geras, sėkmingas, niekada nemeluojantis, doras žmogus – prisimink senuosius išminčius, paskaityk Nyčę. Paklausyk Jordano Petersono, ką jis kalba apie moralumą. Lengva būti geru žmogumi, jei tau viskas klojasi, sėkmė šypsosi. O tu pamėgink nevirsti monstru, išdaviku ar verkšlenančiu pastumdėliu, jei sėkmė nusigręžia ir nematai prošvaisčių. Taip gali atsitikti kiekvienam. Man ir tau, jeigu įtikime, kad laimė yra gyvenimo prasmė. Kad laimės neturi ar netenka nusidėjėliai.

Laimei laimė nėra tikslas – tiesiog gyvenimo šalutinis poveikis. Jei laimė ateina – dėkoju ir priimu. Išeina – neburnoju, priimu. Kai stresuoju, bijau rytojaus, nežinomybės – aš tuščiai leidžiu laiką. Bet aš nenoriu tuščiai, mano laikas tirpsta. Man svarbu susigrąžinti prasmę ir jau žinau kaip - reikia rašyti. Rašyti, kad blaiviau mąstyti. Kad nepaskęsti chaose.

Rašymas padeda nukenksminti minčių ir emocijų suskius. Rašydama paleidžiu ir nusiraminu. Pamatau, kas iš tiesų svarbu, o kas tėra minčių žvėrys. Rašymas gerina atmintį, žadina idėjas ir šalina paralyžių. Rašymas gerina kalbėjimo įgūdžius, savęs ir kitų suvokimą. Plunksna aštresnė nei kardas. Užrašytos mintys keičia save ir pasaulį.

Pradėk rašyti, rašyk tai, kas liejasi. Nesvarbu, kas bebūtų. „Liūdnos ar blogos minties įsiskverbimas į sąmonę ne mažiau pavojingas nei skarlatinos mikrobų invazija į organizmą. Būtina pasirūpinti nepageidaujamos minties išvarymu, jei nenorime, kad ji pasiliktų iki gyvenimo pabaigos." Frances Hodgson Burnett