Mąstymo ryškinimas

“Niekada nepabosta žiūrėti į: degančią ugnį, tekantį vandenį ir kaip dirba kiti žmonės. Šią nemirtingą frazę knieti papildyti – nieko nėra gražiau, kaip stebėti žmogų, kuris rašo.

Ir nieko nėra liūdniau, nei srautinio rašymo dirbtuvėse matyti žmogų, kuris nerašo.

Sėdi it maišu trenktas ateivis ir sau galvoja – “ką tie durniai rašo.” O aš, užuot mandagiai patylėjus, – priekabiauju. Sakau – rašymo blokas neegzistuoja. Tuščia galva – tai iliuzija. Mintys nuščiuva, kai bijo būti nusvarbintos.

Mintys zuja be paliovos, protas per parą prasuka iki 50 tūkst – 70 tūkst.minčių. Protas beprotiškai bijo prarasti kontrolę ir todėl bombarduoja kvailiausiomis mintimis. O kam protingos, jei mes tikime kvailėmis?

Pradėti reikia anksčiau nei esi pasiruošęs. Norėdamas išmokti plaukti, turėsi ne tik bristi, bet ir nerti į vandenį. Norėdama suprasti savo baimes nerimus, turiu išrašyti visas kvailystes, kurios grūdasi minčių paviršiuje ir gina suvokimą.

Nuo ko gina? Ogi nuo manes pačios. Bijo, kad suprasiu, ką reiškia mąstyti – būti žmogumi. Būti sąmoningu žmogumi – tai nesitapatinti su savo mintimis.

Rašymas – tobulas mąstymo ryškintojas, aiškintojas, žadintojas. Žvėrys nerašo, paukščiai nerašo, žuvys nerašo. Žmogus – tai vienintelė gyva būtybė, kuri moka rašyti. Rašyti – tai mąstyti pirštais.

Rašau ir susivokiu, kuris noras tikras, o kuriuo reiškiasi besotis I Me Mine drakonas. Ir nerimas ištirpsta, drąsa būti savimi atgimsta.