Nesuprantu...

Jau 60 metų gyvenu, o vis dar nesuprantu, iš kur ir kaip atsiranda sėkmės bangos. Kodėl jos kaip vėjas nei iš šio, nei iš to pakyla ir nutyla.

Šiandien yra toji diena, kurią vadinu “ant bangos.” Viskas lengva, šviesu, širdyje begalinis džiaugsmas ir palaimos euforija.

Aš tempiu gumą, neinu miegoti, nes žinau, kad sėkmės banga artėja prie savo piko. Ji tuoj kris žemyn, duš, taškysis purslais, švytės vaivorykštėmis. Ir galiausiai atrodys, kad jos niekad nebuvo.

Aš rami, jau tūkstantį kartų įsitikinau ¬ bangos nemiršta: jos nusileidžia trumpam, pailsi ir vėl kyla aukštyn. Nes nusileidęs turi kilti, o pakilusiam teks nusileisti.

Aš esu vanduo, kuris svajoja apie virsmą banga ir pamiršta, kad banga yra tas pats vanduo.


4 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską