Rašymo bitė

Aš – rašymo bitė. Rašymas – tai mano dešimt tūkstančių kasdienių žingsnelių, kurie padeda įprasminti gyvenimą.

Sulaukusi 50-ies, juokais pasakiau, kad rašysiu knygas, ir žodis tapo kūnu: per dešimt metų parašiau penkias. Aš rašau kaip laukinė – be taisyklių, plano, neapgalvojusi struktūros. Niekad nežinau, nuo ko pradėsiu, kas išeis. Aš nelaukiu mūzos malonės, minčių yra, minčių nėra – vis tiek rašau. Man pakanka sakinio, kartais vieno žodžio, kad nulaužčiau rašymo bloką.

Štai, pavyzdžiui, žodis „musė“. Žiūrėk, kiek jis kelia asociacijų: musė, kuri virsta drambliu, ar dramblys, sumenkintas iki muselės. Neįvertintas pavojus, žudikė musė cėcė, atostogos kaime pas močiutę, kur gyvena musė. Nekaltoji musė ir musių valdovas. Galiausiai gimsta rašinėlis apie spalvų tirštinimą ir menkinimą, apie žmoniškumą ir žvėriškumą. Apie įgimtą žmogaus norą nugalėti. Žūtbūt tapti viršesniam. Ir apie tą kitą, aukštesnės sąmonės, suvokimą, kad viskas yra vienovė, atskirtis nėra gyvenimo tikslas.

Srautinis rašymas yra mano pagrindinė technika. Ne be pastangų leidžiu mintims kaip muselėms iškilti mano galvoje ir tada skrupulingai, tarsi pincetu ar sieteliu gaudykle traukiu jas vieną po kitos iš savo minčių jūros, guldau ant popieriaus ar eksponuoju kompiuterio ekrano šviesoje. Mano visų knygų sumanymai gimė spontaniškai, per srautinį, meditatyvųjį rašymą.

(iš "Atia, suskiai", knygą gali užsisakyti www.tombak.lt/knygos)